Niežų erkutės

Alpakoms iš ektoparazitų pavojingiausios niežų erkutės. Sutinkamos trijų rūšių niežų erkės: Sarcoptes spp., Chorioptes spp. ir Psoroptes spp.

Sarcoptes spp. niežų erkių pažeidimams būdingas odos paraudimas, papulių ir pustulių atsiradimas, niežėjimas, alopecija. Ligai progresuojant atsiranda odos hiperkeratozė, oda sustorėja, praranda elastingumą, apsauginį barjerą. Susidaro palanki terpė antrinei bakterinei infekcijai. Būdingi odos pažeidimai ant kojų (ypatingai tarp raukšlių), ventralinės pilvo sienos, krūtinės, uodegos pašaknio, vidinėje šlaunų pusėje, ties apyvarpe, ant galvos (įskaitant ausis ir lūpas). Esant generalizuotai formai oda netenka proteinų, todėl krenta gyvūno kūno svoris, mažėja apetitas, silpsta imunitetas. Kai kuriais atvejais liga gali baigtis gyvūno gaišimu. Sergamumas Sarcoptes spp. niežų erkutėmis svyruoja tarp 20 – 40 proc. Šios rūšies niežų erkutės yra pavojingos kitoms gyvūnų rūšims taip pat ir žmogui.

Chorioptes spp. niežų erkučių sukeliami pažeidimai yra mažesni ir rečiau pasireiškia kliniškai. Dažniausiai pažeidžiami kojų tarpupirščiai, vidinės šlaunų pusės, uodegos pašaknys, ventralinė pilvo siena, ausys. Kliniškai pasireiškia alopecija, niežėjimas, hiperpigmentacija (oda įgauna pilką atspalvį).

Psoroptes spp. niežų erkučių sukeliami pažeidimai dažniausiai pastebimi ausų šonuose, vidinėje pusėje. Pasireiškia paraudimas, niežėjimas, odos pleiskanojimas, pleiskanos stambios, plokštelių formos. Pažeidimas dažnai komplikuojasi ausies uždegimu. Taip pat pažeidžiama galvos, kaklo, kojų, pilvo pečių nugaros, uodegos srities oda. Taip pat galimas ir mišrus odos pažeidimas, nustatomos kelios niežų erkučių rūšys.

Pas alpakas parazituojančios niežų erkutės yra pavojingos ir kitoms gyvūnų rūšims. Perduodamos tiesioginio kontakto būdu, per užkrėstą inventorių, priemones. Sarcoptes spp. niežų erkutės pavojingos ir žmonėms, jos sukelia pseudo niežus, ant odos atsiranda raudonų spuogelių, panašių į blusų įkandimus.

Diagnozavimui imamos odos skutmenos iš pažeistų vietų, mikroskopuojamos, rastos niežų erkutės diferencijuojamos, nustatoma parazituojanti rūšis. Diagnozavus sukėlėją taikomas atitinkamas gydymas. Kokį gydymo metodą ir medikamentus tikslinga naudoti gali nuspręsti tik veterinarijos gydytojas.

Lietuvoje apie 70 proc. esančių alpakų populiacijos yra užsikrėtusios niežų erkutėmis. Tai tampa tikrai rimta problema, todėl svarbu laiku kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad būtų diagnozuotas sukėlėjas, taikomas atitinkamas gydymas. Naujai įsigytus gyvūnus privalu karantinuoti, įleisti į bandą tik veterinarijos gydytojui įvertinus sveikatos būklę, ir jokiu būdu negydyti gyvūnų patiems.